Mokyklose trūksta 300 psichologų: vaikai, ieškodami pagalbos mokykloje, jos gali nerasti

Mokyklose trūkstant 300 psichologų, mokyklų vadovai sako, kad pagalbos vaikams poreikis auga. Specialistai sako girdintys ir iš vaikų, kad psichologinę pagalbą rasti būna sunku. Ne visada, net jei psichologas mokykloje ir yra, jis bus prieinamas, o kai kurių mokyklų vadovai poreikio šių specialistų turėti išvis nemato.

Vilniaus Žemynos gimnazija sulaukia mokinių iš 12-os skirtingų progimnazijų. Todėl paaugliams sutarti naujame kolektyve nėra lengva, sako gimnazijos direktorė Aldona Šventickienė. Ji džiaugiasi, kad mokyklai pavyko rasti psichologą, nes, atėjus vaikams iš skirtingų mokyklų, reikia telkti klasių bendruomenes, padėti susigyventi.

„Deja, yra labai daug nesusikalbėjimo. Nesusikalbėjimo šeimoje, nesusikalbėjimo su bendraamžiais, vaikams yra psichologinių problemų labai daug. Ir psichologas yra būtinas ne vienas mokykloje“, – sako direktorė.

Pasak jos, rasti gerą psichologą, kuris suprastų mokinių poreikius, nelengva.

Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos direktorė Daiva Marozienė pasakoja, kad dėl psichologų mokykloje tenka konkuruoti su privačiu sektoriumi.

„Mūsų, vadovų, iššūkis yra vis tiek stengtis kurti darbo sąlygas tokias, kad psichologai norėtų rinktis mokyklą, tai yra labai svarbu“, – teigia ji.

Mokyklų vadovai pastebi išaugusį psichologinės pagalbos poreikį moksleiviams.

„Aš tikrai matau, kad sunkus bendravimas tarp bendraamžių. Ir tai, kad vaikai bendrauja daugiausia socialiniuose tinkluose, lemia, kad jie nemoka bendrauti žodžiu, jie nemoka bendrauti būdami komandoje. Tai didelis iššūkis mokyklai ir pagalbos specialistams, klasių vadovams ir mokytojams, kai reikia juos įvesti į gyvą bendravimą su visais“, – sako Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė.

„Dabar labai aktualu ir patyčios socialiniuose tinkluose, kurias labai sunku susekti ir pamatyti, nes yra labai daug programėlių, kurių suaugusieji turbūt nenaudoja ir nemato, kaip vaikai bendrauja“, – pasakoja S. Dacho progimnazijos direktorė.

Oro pavojaus atvejai, grasinamieji laiškai mokykloms – dar kelios priežastys, kodėl prieinama psichologinė pagalba mokykloje čia ir dabar yra būtina, teigia D. Marozienė.

„Mes susidūrėme, kai į mokyklas atėjo pavojingų laiškų, ir mes turėjome evakuacijas. Tai tuo metu psichologai, socialiniai pedagogai teikė tam tikrą psichologinę pagalbą vaikams, kurie ir išsigando, ir nežinojo, kaip elgtis, ir šeimoje tų išgąsčių ir nerimo žinučių buvo“, – pasakoja mokyklos vadovė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šiais mokslo metais psichologo neturėjo 301 mokykla. Vienas etatas skiriamas 400 mokinių. Tačiau yra mokyklų, kuriose vaikų daug, bet dirba vos 1 psichologas.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto edukacinės psichologijos docentė dr. Sigita Girdzijauskienė teigia, vaikų konsultavimas mokykloje yra tik viena iš psichologo funkcijų – jis dar turi užsiimti prevencija, psichikos sveikatos stiprinimu, konsultavimu, vertinti vaiko ugdymosi poreikius. Pasak docentės, daug laiko užima ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų konsultavimas.

„Kada jam yra nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai, labai dažnai yra skiriamas ir tam tikras skaičius psichologinių konsultacijų. Ir kai kuriais atvejais tiesiog fiziškai paskaičiavus suprantame, kad tai netelpa į tą laiką, kurį dirba psichologas mokykloje. Vadinasi, tie kiti vaikai iš viso palikti. Tad apie efektyvią prevenciją, apie tyrimus, kuriuos reikia daryti mokykloje, apie vaikų vertinimą, mes iš viso net ir nekalbam“, – sako edukacinės psichologijos docentė.

Kaip teigia S. Girdzijauskienė, ypač didelis psichologų trūkumas rajonų mokyklose, čia dirbantys specialistai važinėja dirbti į kelias vietas.

„Tie psichologai, dirbantys mokykloje, dirba per kelias vietas. Dalis jų dirba ir mokykloje, ir pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, arba dirba ir mokykloje, ir psichikos sveikatos centruose. Tai net jeigu mes galvojam, kad mokykloje yra psichologas, tai nebūtinai jis yra visa koja toje mokykloje“, – sako S. Girdzijauskienė.

Psichologų sąjungos Vaiko psichologinės gerovės komiteto pirmininkė ir „Vaikų linijoje“ dirbanti psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė sako ir iš vaikų girdinti, kad sunku rasti pagalbą: „Kai kurios mokyklos turi tik labai nedidelį krūvį psichologo, kai kurios mokyklos yra labai didelės, tad vieno psichologo neužtenka. Tai tikrai susiduriam su situacija, kad vaikai, ieškodami pagalbos mokykloje, gali jos ir negauti.“

Tačiau ir ne visi mokyklų vadovai supranta poreikį apskritai turėti psichologą mokykloje.

„Psichologas nėra tapatu kitiems vaiko pagalbos specialistams, kurie yra prieinami mokykloje. Ir, aišku, ar psichologas bus mokykloje ir kokį jis darbą veiks, kiek jis bus prieinamas bendruomenei, priklauso ir nuo administracijos požiūrio ir bendradarbiavimo. Man rodos, kartais tikrai yra situacijų, kai psichologai mokyklose yra bandomi įtraukti į darbus, kurie jiems nepriklauso, kažkokius gaisrų gesinimus, budėjimus (...) arba teikti daugiau socialinę pagalbą, o ne psichologinę“, – teigia psichologė J. S. Jasiulionė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė teigia, kad po smurto protrūkių mokyklose su specialistais ieškoma sprendimų, vienas iš jų – nuotolinės paslaugos.

„Gavome tokias iniciatyvas, kaip aš sakau, iš dirbančių praktikų, kad kiekvienas vaikas galėtų gauti nuotolines psichologo paslaugas. Šiuo metu nuotolinės paslaugos skiriamos tam tikrais atvejais, krizės atveju“, – sako švietimo ministrė.

Pasak jos, iš mokyklų girdima ir tai, kad ne kiekvienam vaikui drąsu mokykloje eiti pas psichologą.

„Mes dar turime patys su savimi padirbėti, kad ateitume, kai reikalinga pagalba. Tai čia yra labai labai didelė problema dar ir ši“, – kalba R. Popovienė.

„Noriau ateina pas psichologą konsultuotis vyresniųjų klasių moksleiviai – trečių, ketvirtų. Pirmų, antrų klasių moksleiviams tarsi gėda eiti pas specialistą prašytis pagalbos“, – sako ir Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė.

Ministerija skaičiuoja, jog mokyklose iš viso dirba per 920 psichologų ir pusantro šimto jų asistentų.