„Darbo vietos beveik garantuotos“: moksleiviai renkasi ispanų kalbą, bet mokytojų trūksta

Mokinių susidomėjimas ispanų kalba Lietuvoje auga, o nuo šio rugsėjo ją bus galima rinktis ir kaip pirmąją užsienio kalbą. Tačiau specialistai sako, kad augantį poreikį kol kas stabdo mokytojų trūkumas – jų stinga ne tik regionuose, bet ir didmiesčiuose.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentė, ispanų filologijos studijų programos vadovė Aistė Kučinskienė sako, kad susidomėjimas ispanų filologijos studijomis kasmet svyruoja, tačiau specialistų poreikis išlieka.

Anot jos, Vilniaus universitete ispanų kalbos specialistai rengiami dviejose programose – ispanų filologijos bei anglų ir ispanų filologijos.

„Kai programa tik prasidėjo, priimdavome po 40–50 studentų į kiekvieną programą. Tokiai kalbai tai buvo tikrai daug. Dabar studentų gerokai mažiau – pernai į kiekvieną programą priimta tik po keliolika, tačiau tikimės naujo pakilimo, nes poreikis tikrai yra“, – sako A. Kučinskienė.

Nors tikslių duomenų, kiek absolventų pasuka dirbti į mokyklas, docentė neturi, iš bendravimo su buvusiais studentais sprendžia, kad mokytojais šiandien dirba maždaug trečdalis ar net pusė baigusiųjų.

Mažėja rusų kalbos populiarumas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė sako, kad pastaraisiais metais mokinių užsienio kalbų pasirinkimai keičiasi.

„Pastaruosius kelerius metus matome lūžį – mažėja mokinių, besirenkančių rusų kaip antrą kalbą, o daugėja tų, kurie renkasi prancūzų, vokiečių ar ispanų kalbas. Tai džiuginanti tendencija, nes norisi, kad mokyklose vaikai mokytųsi daugiau Europos Sąjungos kalbų“, – sako ji.

Anot J. Navickaitės, galimybės mokytis ispanų kalbos skirtingose Lietuvos vietovėse kol kas nevienodos – pirmiausia ji populiarėja didmiesčiuose, kuriuose rengiami ir šios srities specialistai, tačiau tokią galimybę vis dažniau siekia pasiūlyti ir regionų mokyklos.

Ji atkreipia dėmesį, kad nors nuo šio rugsėjo ispanų kalbą bus galima rinktis ir kaip pirmąją užsienio kalbą, daugeliu atvejų ji ir toliau išliks antruoju pasirinkimu.

„Šis sprendimas priimtas dėl to, kad mokiniai, kurie ispanų kalbą pasirinko šeštoje klasėje, galėtų tęsti jos mokymąsi vienuoliktoje–dvyliktoje klasėse. Vis dėlto pirmąja užsienio kalba Lietuvoje dažniausiai išlieka anglų kalba“, – aiškina ministerijos atstovė.

Vilniaus Petro Vileišio progimnazijoje ir Vilniaus Žvėryno gimnazijoje ispanų kalbos mokanti Dovilė Žydelienė sako, kad mokinių susidomėjimas šia kalba nuolat auga.

„Vaikai abiejose mokyklose ispanų kalbą renkasi noriai, norinčių mokytis tikrai daug“, – sako ji.

„Universitetą baigiau tik praėjusiais metais, todėl pas vaikus atėjau kaip naujai iškepta filologė. Džiugu, kad galiu dalytis žiniomis“, – priduria mokytoja.

Mokytojų trūkumas – akivaizdus

A. Kučinskienė sako, kad mokyklos nuolat kreipiasi į universitetą ieškodamos būsimų ispanų kalbos mokytojų.

„Ir mes aplinką sekame, ir aplinka mus seka. Pirmiausia specialistų ieškoma juos rengiančiose aukštosiose mokyklose. Nors ruošiame ispanų kalbos ir kultūros specialistus, o ne tiesiogiai mokytojus, tai viena pirmųjų profesinių galimybių“, – teigia ji.

Vis dėlto, anot docentės, dabartinio studentų skaičiaus augančiam poreikiui nepakanka.

„Studentų nėra tiek daug, kad galėtume patenkinti visos Lietuvos poreikį, ypač regionuose. Todėl tikimės, kad susidomėjimas studijomis didės, nes darbo vietos šiems specialistams, galima sakyti, yra beveik garantuotos“, – sako A. Kučinskienė.

D. Žydelienės teigimu, mokyklose ispanų kalbos mokytojų trūkumas jau dabar akivaizdus.

„Vienas mokytojas negalės padengti viso mokyklos poreikio. Vienoje mokykloje jau dabar dirbame dviese, nes pamokos persidengia. Ispanų kalbos mokytojų poreikis tikrai nemažas“, – sako ispanų filologijos programos alumnė.

Ieškoma sprendimų

J. Navickaitė teigia, kad specialistų trūkumui spręsti ieškoma kelių skirtingų sprendimų. Vienas jų – valstybės finansuojamas jau dirbančių mokytojų persikvalifikavimas, įgyjant antrojo dalyko kvalifikaciją.

„2024 metais tokias studijas pradėjo dešimt žmonių, 2025-aisiais – trisdešimt, o nuo šio rugsėjo planuojame šį skaičių padidinti beveik iki septyniasdešimties. Šios studijos labai greitai užsipildo, vadinasi, mokytojai tokia galimybe aktyviai naudojasi. Be to, ji leidžia užsitikrinti ir visą darbo krūvį vienoje mokykloje“, – sako ministerijos atstovė.

Anot jos, nuo šio rugsėjo planuojama sudaryti daugiau galimybių mokyklose dirbti ir aukštą ispanų kalbos mokėjimo lygį turintiems specialistams.

„Gimtakalbiai arba ne žemesnį nei C1 ispanų kalbos lygį turintys žmonės galėtų pradėti dirbti mokyklose, o pedagogo kvalifikaciją ir ispanų filologijos bakalauro laipsnį įgyti jau dirbdami. Tikimės, kad tai padės pritraukti daugiau specialistų“, – teigia J. Navickaitė.

Ji priduria, kad kitose srityse patirties sukaupę žmonės, išbandę mokytojo darbą, neretai atranda jo prasmę ir mokyklose pasilieka ilgesniam laikui.

Pasak J. Navickaitės, praėjusiais mokslo metais Lietuvos mokyklose dirbo 131 ispanų kalbos mokytojas, o ateityje tikimasi šią bendruomenę dar labiau išplėsti.

Susidomėjimas išaugo

J. Navickaitė sako, kad vertinti šių metų stojimo rezultatus dar anksti.

„Aukštosios mokyklos jau mato pirmuosius stojančiųjų prašymus ir stebi situaciją, tačiau apibendrintus duomenis turėsime tik rugpjūčio pradžioje. Tuomet galėsime įvertinti, ar įvairios priemonės, skirtos pritraukti daugiau studentų į pedagogikos studijas, pasiteisina“, – sako ji.

Savo ruožtu A. Kučinskienė sako, kad šiemet susidomėjimas studijų programomis su ispanų kalba didesnis nei pernai, nors priėmimas dar nesibaigė.

Anot docentės, pernai stojančiųjų sumažėjimui įtakos galėjo turėti nuogąstavimai, kad kalbų specialistų poreikį sumažins dirbtinis intelektas, tačiau ši nuostata keičiasi.

„Buvo susižavėta mintimi, kad kalbų mokymą pakeis dirbtinis intelektas, bet dabar žmonės mato, kad taip nėra. Kalbų studijos vėl tampa patrauklios“, – teigia A. Kučinskienė.

Ji taip pat pabrėžia, kad Lietuvoje netrūksta ispanakalbių specialistų, kurie jau dirba švietimo srityje.

„Tarp mūsų fakulteto dėstytojų maždaug pusė yra gimtakalbiai iš Ispanijos ar Argentinos. Kalbų mokyklose taip pat dirba nemažai Lietuvoje gyvenančių ispanakalbių“, – sako docentė.

Darbas klasėje – nepakeičiamas

A. Kučinskienė teigia, kad ispanų kalbos pradmenis išmokti gana nesudėtinga, tačiau aukštam kalbos lygiui pasiekti reikia gerokai daugiau pastangų.

„Ispanų kalbos pradmenis turbūt lengviausia išmokti iš visų Europos kalbų – ji kilusi iš lotynų kalbos, todėl gramatikos pagrindus perprasti nėra sunku. Tačiau kuo toliau, tuo sudėtingiau – norint pasiekti C1 ar C2 lygį tenka rimtai padirbėti“, – sako ji.

J. Navickaitė priduria, kad nors nuotolinės pamokos ar susitikimai su gimtakalbiais gali būti vertinga papildoma patirtis, jie nepakeis gyvo darbo klasėje.

„Vaikams reikalingas tiesioginis kontaktas su mokytoju, todėl nuotolinis mokymas užsienio kalbų mokytojų nepakeis. Tačiau matome, kad keičiasi visuomenės požiūris, tėvų nuostatos ir prioritetai. Labai svarbu kalbėti apie Europos Sąjungos kalbų pasirinkimo naudą. O universitetai ir ministerija turime padėti užtikrinti, kad augantis poreikis būtų patenkintas“, – sako J. Navickaitė.

D. Žydelienė papildo, kad ispanų kalbos žinios atveria įvairių galimybių.

„Kai stojau į filologiją, svajojau versti literatūrą ir augti kaip filologė bei literatūrologė. Dabar dirbu mokytoja ir tuo labai džiaugiuosi, tačiau ispanų kalbą galima pritaikyti labai įvairiai – keliaujant, dirbant su turistais, skaitant literatūrą originalo kalba, žiūrint filmus ar tiesiog plečiant savo akiratį“, – teigia ji.