Pedagogai norėtų partijų susitarimo dėl švietimo, kaip susitarė dėl gynybos

Pastaruosius kelerius metus finansavimas švietimui šalyje išaugo dvigubai, tačiau tai problemų neišsprendžia. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jam nepriimtina stebėti sistemos degradacijos. Jis klausia švietimo ministrės Ramintos Popovienės, ar ji nori spręsti problemas, ar tik imituoti jų sprendimą.

Ministrė teigia dirbanti – vykdo Vyriausybės programą. Tačiau prezidentas pasigenda reikalavimų mokiniams, ištesėtų pažadų dėl didesnių pedagogų atlyginimų. Mokyklų vadovams kelia nerimą tai, kad tvarkos keičiasi su Seimo kadencijomis, todėl jie ragina siekti tokio bendro politinių partijų susitarimo švietime, koks pasiektas dėl šalies gynybos.

Prieš penkerius metus rugsėjo 1-ąją tuomečiai valdantieji – konservatoriai, liberalai ir Laisvės partija – kartu su opoziciniais socialdemokratais, „valstiečiais“ ir „darbiečiais“ pasiekė susitarimą dėl švietimo politikos.

Partijos tąkart įsipareigojo didinti finansavimą, kelti mokytojų ir dėstytojų atlyginimus, mažinti atskirtį švietime.

Valstybės ir savivaldybių išlaidos švietimui per pastaruosius penkerius metus iš tiesų nuolat augo. Jei 2021-aisiais išleista per 2,6 mlrd. eurų, tai 2026-aisiais suma dvigubėja. Palyginti su bendruoju vidaus produktu, finansavimas bus išaugęs 1 proc. punktu.

Nors finansavimas švietimui auga, Klaipėdos licėjaus vadovas Kristijonas Mineikis sako, kad paskutiniam partijų susitarimui trūksta ambicijos.

„Mes jame labiau kalbame apie tokius paprastus, kasdienius dalykus. Jeigu žiūrėtume į tarptautinių tyrimų rezultatus, Lietuvoje tik 7 proc. mokinių pasiekia aukščiausių mokymosi pasiekimų, tačiau pasaulinis vidurkis – apie 9 proc. mokinių. Kyla klausimas, kodėl, ką mes ne taip darome?“ – teigia K. Mineikis.

Anot jo, kad švietime trūksta ambicijos, rodo ir pernai ministerijos priimtas sprendimas pridėti 10 balų prie abiturientų egzaminų rezultatų. Administracinis teismas yra pasisakęs, kad šis sprendimas neteisėtas.

Prezidentas G. Nausėda taip pat pasigenda reikalavimų mokiniams. Dėl to kritikuoja ir dabartinę švietimo ministrę R. Popovienę.

„Man visiškai nepriimtina žiūrėti į švietimą kaip į degraduojančią sistemą. Man yra nepriimtina tai, kad mes nieko nebereikalaujame iš mokinių – tik būti mokykloje, tvarkingai lankyti pamokas ir visiškai nekeliame jokių reikalavimų jų švietimo ir ugdymo rezultatams. Aš tikrai noriu paklausti ministrės: jūs norite spręsti problemas ar jūs norite imituoti tų problemų sprendimą?“ – „Žinių radijui“ sakė G. Nausėda.

Anksčiau švietimo ministrė teigė, kad mokytojų atlyginimų klausimas prioritetinis, ir jie neturėtų keistis į blogąją pusę.

„Tikrai gerbiu prezidento nuomonę, bet tikrai nesijaučiu imituojanti darbą – vykdau Vyriausybės programą. Ir jeigu mes kalbėtume būtent apie PUPP patikrinimo klausimus, tai tikrai noriu akcentuoti, kad diskusija šiais klausimais, mokinių pasiekimų patikrinimo klausimais, visada kyla aštriai ir nuomonių yra įvairių. Kartelės tikrai nenuleidžiame, PUPP slenksčio niekada nebuvo, mums, ministerijai, tikrai labai labai svarbu akademiniai pasiekimai“, – atsakė R. Popovienė.

Vasarą prezidentas vetavo valdančiųjų įstatymą, kuriuo būtų panaikinti griežtesni reikalavimai dešimtokui tapti vienuoliktoku.

Dar Ingridos Šimonytės Vyriausybė siekė, kad nuo 2024-ųjų į vienuoliktą klasę būtų perkelti iš pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo gavę ne mažiau nei keturis balus. Tačiau vėliau pati tokį reikalavimą nukėlė iki 2026-ųjų.

Socialdemokratai atėję į valdžią nutarė tokios kartelės išvis atsisakyti. Tačiau Seimui pritarus prezidento veto, dabar įsigaliojimas nukeltas 2029-iesiems.

Dalis mokinių atrankų nerengiančių gimnazijų vadovų kalba apie politikų nenuoseklumą.

„Nerimą kelia tiesiog pokyčiai, kurie vyksta, kas ketverius metus pasikeičiant politinėms jėgoms. Ką vieni nusprendžia, tą kiti grąžina ar atšaukia. Norėtųsi politinių sprendimų daugiau su stuburu“, – sako Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorė Sonata Drazdavičienė.

Ji ragina politikus dėl švietimo sutarti kaip dėl gynybos.

„Tas susitarimas yra būtinas ir ne dvejiems ar trejiems metams, o dešimčiai metų į priekį. Reikia numatyti strategiją, ko mes siekiame, ką ugdysime ir kokių rezultatų mes norime pasiekti. Panašiai, kaip esant karo grėsmei susitarėme dėl gynybos biudžeto, dėl 5 proc. ir daugiau“, – mano Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas.

Anot direktoriaus R. Dambrausko, reikėtų peržiūrėti mokyklų tinklą, ieškoti glaudesnio progimnazijų ir gimnazijų ryšio.

„O kokia atsakomybė, reikėtų kalbėti, ir pagrindinio ugdymo, progimnazijų, nes gauname vaikų iš beveik 20–25 mokyklų, darome diagnostinius testus ir matome, kad pirmą pusmetį tie rezultatai yra gerokai žemesni nei tie pažymiai, kurie surašyti progimnazijose“, – teigia direktorius.

Klaipėdos licėjaus direktorius K. Mineikis sako, kad reikia įvertinti ir ugdymo programų apimtis.

„Turime ir ugdymo programų perkrovą, net tas pasakymas, kad mes siekiame išeiti programą. Bet mes turėtume kalbėti ne tai, ar mes išeiname programą, o ar mokinys įsisavina programą. Todėl turėtume susitarti, kad ypač švietime daugiau yra mažiau. Turime turėti pakankamai laiko sugrįžti ir pakartoti“, – mano pašnekovas.

Tačiau ministerija prieš pat rugsėjį pakoregavo atnaujintas programas. Priimti sprendimai, anot ministerijos, sutaupo laiko mokymui.

„Norėčiau akcentuoti, kad programos yra ne pakeistos, o pakoreguotos, ir šis procesas yra daromas nuolat. Programos buvo pakeistos 2022 metais – iš esmės pakeistos. Ir patys mokytojai kreipiasi, kai kas pataisoma, kai kur pakoreguojamos klaidos, kai kur yra per plačios programos“, – sako R. Popovienė.

„Ką girdime iš mokytojų ir viešojoje erdvėje, kad tai daugiau yra kosmetinis remontas, užuot pasižiūrėjus sistemiškai į ugdymo tikslus: kokius tikslus keliame, ką mes norime pasiekti“, – svarsto K. Mineikis.

Pasak prezidento, pamirštas ir įsipareigojimas mokytojams kelti atlyginimus.

„Turime tikrai labai daug iššūkių. Ir šių iššūkių kontekste mes negalime teigti, kad pamiršome tuos įsipareigojimus, kuriuos buvome priėmę mokytojų atžvilgiu – didinti jų atlyginimą, kad jis pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Tai yra visiškai nepriimtina, tai yra gėdinga ir šito mes tikrai sau leisti negalime“, – kalbėjo G. Nausėda.

Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorė sako – apmokėjimo tvarka reikalauja pokyčių.

„Pokyčių matyčiau mokytojo darbo apmokėjime ir labai rimtų. Pateikiu paprastą pavyzdį: brandos egzaminams dvyliktokus ruošiantis mokytojas gauna mažesnį atlyginimą, kadangi abiturientams mokslo metai baigiasi šiek tiek anksčiau. Aš taip grubiai, apibendrintai sakau“, – sako S. Drazdavičienė.

Dėl problemų švietime G. Nausėda žada kviestis R. Popovienę, tačiau apie jos patraukimą nekalba. Kaip pats sakė, „dabar ne galvų kirtimo metas“. R. Popovienė – viena iš dviejų ministrų, kartu su Kęstučiu Budriu, dirbanti visose trijose socialdemokratų Vyriausybėse po pastarųjų Seimo rinkimų.