Ministrė sako palaikysianti prezidento veto dėl PUPP kartelės

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė teigia palaikysianti prezidento Gitano Nausėdos veto dėl griežtesnių reikalavimų pagrindiniam išsilavinimui įgyti atšaukimo. Kartu ji pabrėžia, kad vien sprendimo atidėjimas problemos neišspręs – būtina iš naujo įvertinti, kaip užtikrinti mokinių pasirengimą.

„Aš jau minėjau, kad tikriausiai pati palaikyčiau veto, nes bet kokiu atveju sprendimus turime daryti“, – pirmadienį Seime komentavo ministrė.

Prezidentas liepos pabaigoje grąžino Seimui pakartotinai svarstyti priimtas įstatymo pataisas, kuriomis atšaukiami nuo rugsėjo turėję įsigalioti griežtesni reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui.

G. Nausėda pasiūlė nustatyti, jog reikalavimas, pagal kurį pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) metu pasiekus bent slenkstinį pasiekimų lygį, įsigaliotų nuo 2029 metų rugsėjo 1 dienos.

Pasak ministrės, prieš įvedant griežtesnius reikalavimus būtina pasirūpinti, kad mokiniai gautų reikiamą pagalbą ir galėtų laiku kompensuoti mokymosi spragas.

„Valstybė pirmiausia turi suteikti pagalbą vaikui tam, kad jis kuo anksčiau galėtų išlyginti savo žinių spragas, ir nuosekliai pasiekti 10 ar 12 klasę. Reikės stiprinti ir profesinį orientavimą, karjeros specialistų darbą, nes kiekvienas mokykloje turi pastebėti vaiką ir nukreipti, renkantis anksčiau profesiją. (…) Jeigu bus pritarta, kad tas slenkstis būtų po 3 metų, tie sprendimai tikrai turi būti labai labai apsvarstyti, kaip mes iki to eisime“, – teigė R. Popovienė.

„Galbūt ir tą vertinimo sistemą reikės peržiūrėti, nes praeita vadovybė, konservatorių, buvo priėmusi 2024 metais, kad įsigyvendintų slenkstį. Vėliau tikrai pamatė, kad tikriausiai to nepadarys, ir atkėlė 2026 metams be jokio pasiruošimo, be jokio pamato ir be jokių svarstymų, kur gi tas vaikas toliau eis. Tai sprendimai ir vienas, ir kitas šiandien reikalauja tikrai nuoseklaus darbo, juos įgyvendinant“, – kalbėjo ji.

Dėl prezidento veto Seimas planuoja apsispręsti per neeilinę parlamento sesiją, kuri bus šaukiama rugpjūčio 25 dieną.

ELTA primena, kad 2022 m. Seime buvo priimtos Švietimo įstatymo pataisos, pagal kurias pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir išlaikius PUPP ne mažiau kaip 4 balais.

Vis tik 2024 m. turėję įsigalioti pakeitimai buvo atidėti iki 2026-ųjų. Tačiau liepos viduryje Seimas apsisprendė priimti pakeitimus, kuriais atšaukiamas nuo šių metų rugsėjo 1-osios turėjęs įsigalioti reikalavimas pasiekti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų bent slenkstinį lygį, siekiant įgyti pagrindinį išsilavinimą.

Toks parlamento sprendimas papiktino dalį švietimo bendruomenės. 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos įteikė prezidentui G. Nausėdai kreipimąsi, kuriuo prašė vetuoti Seime priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą dėl PUPP kartelės atsisakymo.

Ministrė neatmeta, kad tautinių mažumų ugdymo programose gali būti abejonių keliančių autorių

Po premjero raginimo iš rusų tautinės mažumos ugdymo programos išbraukti mokslininką ir rašytoją Michailą Lomonosovą, R. Popovienė sako, kad šiose gali būti daugiau abejonių keliančių autorių.

„Nespėjau detaliai susipažinti, bet taip, ten tikrai gali būti ir daugiau tokių autorių“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministrė, paklausta, ar tautinių mažumų programose gali būti daugiau klausimų keliančių autorių.

M. Lomonosovas kaip pasirenkamasis autorius yra pateiktas rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros programoje, skirtoje mokyti devintoje – I gimnazijos – klasėje.

Šiuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija peržiūri minėtą programą, o sprendimą dėl galimų pakeitimų žada priimti iki rugpjūčio pabaigos.

Pataisyti 2022 metais priimtas Bendrojo ugdymo mokyklos programas ir „nebemokyti Lietuvos moksleivių patriotizmo ir pilietiškumo iš M. Lomonosovo, Rusijos imperinius karus šlovinusio rašytojo, tekstų“ praėjusią savaitę pasiūlė premjeras Mindaugas Sinkevičius.

Kiek vėliau interviu M-1 informacijos tarnybai jis užsiminė, jog ekspertai vykdys ir platesnę tautinių mažumų ugdymo programose esančių autorių peržiūrą.

Jo teigimu, į mokyklų programas galėtų būti įtrauktas ukrainiečių literatūros klasikas Tarasas Ševčenka. Toks siūlymas sulaukė palaikymo Kyjive.

Anot R. Popovienės, ugdymo programos yra peržiūrimos nuolat.

„Tikrai peržiūrėsim po truputį ir kitas programas“, – tikino ji.

M. Lomonosovas – XVIII amžiaus rusų mokslininkas, rašytojas, atradęs, kad Venera turi atmosferą. Jis rašė mokslinius ir literatūrinius darbus, tarp jų – „Laiškas apie rusų eiliavimo taisykles“, odė „Chotino užėmimo proga“, traktatas „Žodis apie chemijos naudą“.

Seimo pirmininko Juozo Oleko teigimu, idėja rusų rašytoją išbraukti iš programos – verta diskusijų.

„Toks keistas sprendimas buvo Lomonosovą padaryti poetu ir jo eilių mokyti Lietuvos moksleivius“, – žurnalistams sakė politikas.