„Kai kur reikia ne mokytojų, o kalėjimo prižiūrėtojų“: Prancūzijos švietimo bėdos iš arti

Prancūzijos mokiniai išėjo į gatves protestuodami dėl mokytojų trūkumo, perpildytų klasių, prastos infrastruktūros, per ilgų mokymosi dienų ir priėmimo į universitetus sistemos „Parcoursup“. Kai kuriuose miestuose protestai peraugo į riaušes, buvo įvesta komendanto valanda, o švietimo ministras Edouard Geffray pažadėjo kuo greičiau surasti 3 000 papildomų mokytojų.

Marinjano gimnazijoje netoli Marselio dirbantis mokytojas Artūras Laisys sako, kad problemos tikros, tačiau ilgalaikės. Mokytojų trūkumą, jo teigimu, lemia ne tik atlyginimai, bet ir smukęs profesijos prestižas bei išaugęs smurtas – nukenčia ir mokytojai, ir direktoriai. Profesinės sąjungos SNES-FSU duomenimis, mokslo metų pradžioje daugiau nei pusėje mokyklų trūko bent vieno mokytojo, o vidutiniškai per metus neįvyksta apie 10 proc. pamokų.

Vyresnėse valstybinių mokyklų klasėse vidutiniškai mokosi 30–31 mokinys, A. Laisio gimnazijoje – apie 33. Vis dėlto, mokytojo nuomone, dar didesnis iššūkis – mokinių nesugebėjimas sutelkti dėmesio. Nuo 2026 m. licėjuose uždrausti mobilieji telefonai. Protestų metu ir jo mokykloje mokiniai sugadino vartus, užpuolė direktorę, o mokykla dešimčiai dienų buvo uždaryta.

Prancūzijoje gyvenančios lietuvės pasakoja apie kitas bėdas: sujungtas pradines klases, kuriose viena mokytoja dirba pagal dvi programas, kondicionierių neturinčias mokyklas pietuose, kur temperatūra pakyla iki 40 laipsnių, ir silpną socialinį mobilumą – mokymosi sąlygos dažnai priklauso nuo šeimos pajamų.

Visą straipsnį skaitykite LRT.lt.