Vietoj 4 pradinių klasių – šešios? Kokias bėdas tai lopytų ir kada Lietuvoje tai jau buvo

Organizacija „Švietimas #1“ siūlo pereiti nuo dabartinės 4+6+2 mokyklos struktūros prie 6+3+3 modelio. Tai reikštų, kad pradinis ugdymas truktų šešerius metus, pagrindinis ugdymas baigtųsi 9 klasėje, o vidurinis apimtų 10–12 klases.

Be struktūros pokyčio, organizacija siūlo sukurti bendrą nacionalinį mokyklos kokybės standartą, kuris vertintų ne tik mokinių rezultatus, bet ir jų pažangą, teikiamą pagalbą, mokymosi aplinką, mokytojų darbo sąlygas ir mikroklimatą. Taip pat siūloma aiškiau apibrėžti mokyklos savininko atsakomybę, viešai skelbti savivaldybių mokyklų rezultatus ir skatinti mokyklas jungtis į klasterius.

Organizacijos vadovė Laura Tilvytė pabrėžia, kad šešiametis pradinis ugdymas taikomas daugiau nei 129 pasaulio valstybėse. Jos teigimu, toks modelis galėtų pagerinti tiek akademinius pasiekimus, tiek emocinę mokinių gerovę, o regionuose, kur mažėja vaikų ir trūksta mokytojų, mažesnes pradines mokyklas būtų lengviau sukomplektuoti ir išlaikyti arčiau namų.

Kaip argumentas pateikiami TIMSS tyrimo duomenys: Lietuvos ketvirtokai matematikos srityje yra tarp stipriausių Europoje, tačiau iki aštuntos klasės jų rezultatai krenta labiau nei šalyse, kuriose pradinis ugdymas trunka ilgiau. Be to, Lietuvos penktokai patiria keturis kartus daugiau patyčių nei jų bendraamžiai Danijoje. L. Tilvytė tai sieja su staigiu perėjimu prie dalykinės sistemos ir silpnėjančiu ryšiu su klasės mokytoju. Pokyčius organizacija norėtų įgyvendinti per dešimtmetį, tačiau Švietimo kelrodyje kol kas nurodytos tik kryptys, be konkrečių įgyvendinimo mechanizmų.

Idėja nėra nauja. Prieš šešerius metus Vyriausybės parengtame nacionalinio partijų susitarimo projekte buvo siūloma iki 2028 m. pailginti pradinį ugdymą iki šešerių metų, tačiau galutiniame susitarime ši nuostata neliko. Dar 1936 m. švietimo reforma Lietuvoje diegė šešiametę pradinę mokyklą, bet ją nutraukė Antrasis pasaulinis karas ir sovietinė okupacija. Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto profesorė Irena Stonkuvienė primena, kad tuometės reformos tikslas buvo didinti raštingumą ir mažinti kaimo vaikų atskirtį, o įgyvendinimą stabdė mokytojų ir mokyklų pastatų trūkumas. Kaimyninėse šalyse šešiametis pradinis ugdymas įvestas seniai: Suomijoje – 1963 m., Estijoje – 1993 m., vėliau ir Latvijoje, o Danijoje – dar anksčiau.

Visą straipsnį skaitykite svietimas.lt.