2026 m. spalio 21 d.

CERN Tarybos prezidentas prof. C. Fountas: Lietuva padarė didelę technologinę pažangą ir yra laukiama CERN šeimoje

Šaltinis: ŠMSM

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės R. Popovienės kvietimu Lietuvoje lankėsi CERN Tarybos prezidentas prof. Costas Fountas. Jis susitiko su Ministru Pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi ir ministrais aptarti Lietuvos ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) bendradarbiavimo.

Lietuva CERN asocijuotoji narė yra nuo 2018 m., o siekis tapti visateise nare įtrauktas į XXI Vyriausybės programą. Ministrė pabrėžė, kad tvirta partnerystė su CERN yra būtina Lietuvos mokslinio ir inovacinio potencialo atskleidimui. Prof. C. Fountas pažymėjo, kad Lietuva per pastaruosius metus padarė didelę technologinę pažangą ir yra laukiama CERN šeimoje.

Politinių partijų susitarime numatyta iki 2030 m. padidinti viešąjį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimą iki 1 proc. BVP. Pagal 2022–2027 m. CERN veiksmų planą CERN veikloms ir susijusiai mokslinių tyrimų infrastruktūrai numatyta apie 19 mln. eurų. 2022 m. įkurtas Lietuvos dalelių fizikos konsorciumas, kurį sudaro Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Lietuvos energetikos institutas; ateityje siekiama įtraukti daugiau universitetų.

Mokytojams aktualu, kad svarstoma ir kaip nutiesti kelią nuo mokyklos iki CERN. Lietuvos STEAM centrų tinklą sudaro 3 metodiniai ir 7 regioniniai centrai, o jų veiklą siekiama glaudžiau susieti su universitetinėmis bei doktorantūros studijomis ir CERN programomis mokiniams, studentams bei mokytojams.

Per beveik dešimtmetį asocijuotosios narystės lietuvių mokslininkai, doktorantai ir studentai aktyviai dalyvavo CERN veikloje, o Lietuvos įmonės galėjo dalyvauti CERN pirkimuose. Visateisė narystė suteiktų teisę dalyvauti priimant strateginius CERN sprendimus, atvertų daugiau karjeros galimybių mokslininkams ir jaunimui, leistų aukštųjų technologijų įmonėms be apribojimų dalyvauti stambiuose CERN konkursuose ir padėtų pritraukti pasaulinio lygio mokslininkų.

Visą straipsnį skaitykite ŠMSM.

Darbo pasiūlymas mokytojams

Darbas nuotoliu, laisvas grafikas, iki 3000 Eur/mėn.

Sužinoti daugiau

Daugiau šio numerio naujienų

Vietoj 4 pradinių klasių – šešios? Kokias bėdas tai lopytų ir kada Lietuvoje tai jau buvo

Organizacija „Švietimas #1“ siūlo keisti mokyklos pakopų struktūrą: pradinį ugdymą pailginti iki šešerių metų, pagrindinį baigti devintoje klasėje, o vidurinį ugdymą skirti trejiems metams. Straipsnyje aptariama, kokias problemas tai galėtų išspręsti ir kad panašus modelis Lietuvoje jau buvo diegiamas prieš karą.

Pedagogas apie vaikų perdegimą: vaikai perdegę ne dėl namų darbų, o dėl ekranų

Biologijos mokytojas Paulius Sungaila LRT RADIJO laidoje „Žmonės klausia“ teigia, kad mokinių nuovargį labiau lemia miego trūkumas, socialiniai tinklai ir ekranai, o ne namų darbų kiekis. Jis taip pat kalba apie dirbtinio intelekto atliekamus namų darbus ir išsekusią mokytojų bendruomenę.

Robertas Dargis: švietimo tikslas – ne reformos, o tai, kokį žmogų išugdome

„Švietimas #1“ valdybos narys Robertas Dargis teigia, kad Lietuvoje švietimo pokyčiai per dažnai matuojami reformų skaičiumi, o ne tuo, ką vaikai išmoksta. Didėjant finansavimui, mokinių pasiekimai iš esmės nejuda, todėl, anot autoriaus, reikia nacionalinio susitarimo dėl aiškaus tikslo.

Kodėl vaiko galimybė rinktis mokyklą vis dar priklauso nuo tėvų pajamų?

Nevalstybinių ne pelno siekiančių mokyklų vadovai pasakoja, kad valstybės finansavimas padengia tik dalį ugdymo išlaidų, todėl likusią dalį tenka mokėti šeimoms. Dėl to alternatyvių ugdymo modelių prieinamumas vis dar priklauso nuo tėvų pajamų.

Patikrinus religines bendruomenes, 43 asmenys neturėjo teisėto darbo su vaikais kodų

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba patikrino 1447 su vaikais dirbančius katalikų religinių bendruomenių darbuotojus ir savanorius. 43 iš jų neturėjo galiojančio teisėto darbo su vaikais kodo, o dar 151 kodą išsiėmė pavėluotai.

Gimnazijoje – mokinio smurto protrūkis: mokytojai prireikė medikų, dirba pareigūnai

Mažeikių Gabijos gimnazijoje nepilnametis mokinys pamokos metu sudavė mokytojai – į mokyklą kviesti medikai ir policija. Su mokiniais iš karto kalbėjosi pagalbos specialistai, o vaiko teisių tarnyba žada susisiekti su šeima ir įvertinti pagalbos poreikį.

NŠA skelbia apie galimą asmens duomenų pažeidimą egzaminų svetainėje

Nacionalinė švietimo agentūra informavo apie galimą asmens duomenų pažeidimą svetainėje, skirtoje registracijai į lietuvių kalbos mokėjimo lygio egzaminus. Dėl programinio kodo klaidos kai kurių vartotojų duomenys galėjo būti matomi kitiems prisijungusiems vartotojams.

CERN Tarybos prezidentas prof. C. Fountas: Lietuva padarė didelę technologinę pažangą ir yra laukiama CERN šeimoje

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės R. Popovienės kvietimu Lietuvoje lankėsi CERN Tarybos prezidentas prof. Costas Fountas. Aptartas Lietuvos siekis tapti visateise CERN nare ir tai, kaip nuo mokyklos suolo nutiesti kelią iki CERN.

Beveik 25 metus mokyklai vadovaujantis direktorius: pas mus programuoja jau pirmokai

Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijai nuo 2001 m. vadovaujantis Zenonas Pošiūnas pasakoja, kaip keitėsi jo požiūris į lyderystę ir kodėl mokykloje programuoti mokomasi jau nuo pirmos klasės. Pasak jo, tikrasis pokytis vyksta ne dokumentuose, o klasėje.

Šiaulių universitetinės gimnazijos direktorė: mokinys turi tapti savo mokymosi ir pažangos kūrėju

Šiaulių universitetinės gimnazijos direktorė Inga Žemaitienė pasakoja, kaip mokykloje mokiniai patys kelia tikslus, stebi savo pažangą ir apie ją kalbasi su tėvais. Gimnazija remiasi nuolatinio tobulinimo modeliu ir duomenimis, o rezultatai jau matomi egzaminuose.

Apie mus

„Norėdami suteikti geras darbo sąlygas mokytojams, kad jie galėtų mėgautis mokytojo darbu be biurokratijos, kartu su Rinaldu sukūrėme gerasmokytojas.lt.“

Kristina ir Rinaldas

Daugiau apie mus