2026 m. spalio 21 d.

Patikrinus religines bendruomenes, 43 asmenys neturėjo teisėto darbo su vaikais kodų

Šaltinis: LRT.lt

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba paskelbė katalikų religinių bendruomenių patikrinimų rezultatus. Tikrinti 1447 kunigų, kitų dvasininkų, darbuotojų ir savanorių, kurie tiesiogiai ir reguliariai bendrauja su vaikais, teisėto darbo su vaikais kodai.

Galiojantį kodą turėjo 1404 asmenys, 43 jo neturėjo, o 151 kodą išsiėmė vėliau, nei numato teisės aktai. Patikrinimai vyko Kaišiadorių, Panevėžio, Šiaulių, Telšių ir Vilkaviškio vyskupijose bei Kauno ir Vilniaus arkivyskupijose. Kauno arkivyskupijoje iš 466 patikrintų asmenų kodo neturėjo 29, dar 33 jį išsiėmė pavėluotai. Vilniaus arkivyskupijoje visi 228 patikrinti asmenys kodus turėjo, tačiau 39 jų gavo pavėluotai.

Dėl galimų pažeidimų atliekami tolesni tyrimai, kurių metu paaiškės tikslus jų mastas. Už laiku atliekamą darbuotojų patikrinimą atsako darbdaviai – šiuo atveju arkivyskupijos, vyskupijos ir parapijos.

Primenama, kad nuo 2024 m. su vaikais tiesiogiai ir reguliariai dirbantys asmenys privalo turėti teisėto darbo su vaikais kodą. Darbdaviai turi patikrinti darbuotoją prieš įdarbindami ir vėliau bent kartą per metus, o už reikalavimų nesilaikymą gali būti skiriamos baudos.

Pirmasis religinių bendruomenių patikrinimų etapas baigtas, kitų konfesijų bendruomenių patikrinimai tęsiami ir turėtų būti užbaigti šiais metais.

Visą straipsnį skaitykite LRT.lt.

Darbo pasiūlymas mokytojams

Darbas nuotoliu, laisvas grafikas, iki 3000 Eur/mėn.

Sužinoti daugiau

Daugiau šio numerio naujienų

Vietoj 4 pradinių klasių – šešios? Kokias bėdas tai lopytų ir kada Lietuvoje tai jau buvo

Organizacija „Švietimas #1“ siūlo keisti mokyklos pakopų struktūrą: pradinį ugdymą pailginti iki šešerių metų, pagrindinį baigti devintoje klasėje, o vidurinį ugdymą skirti trejiems metams. Straipsnyje aptariama, kokias problemas tai galėtų išspręsti ir kad panašus modelis Lietuvoje jau buvo diegiamas prieš karą.

Pedagogas apie vaikų perdegimą: vaikai perdegę ne dėl namų darbų, o dėl ekranų

Biologijos mokytojas Paulius Sungaila LRT RADIJO laidoje „Žmonės klausia“ teigia, kad mokinių nuovargį labiau lemia miego trūkumas, socialiniai tinklai ir ekranai, o ne namų darbų kiekis. Jis taip pat kalba apie dirbtinio intelekto atliekamus namų darbus ir išsekusią mokytojų bendruomenę.

Robertas Dargis: švietimo tikslas – ne reformos, o tai, kokį žmogų išugdome

„Švietimas #1“ valdybos narys Robertas Dargis teigia, kad Lietuvoje švietimo pokyčiai per dažnai matuojami reformų skaičiumi, o ne tuo, ką vaikai išmoksta. Didėjant finansavimui, mokinių pasiekimai iš esmės nejuda, todėl, anot autoriaus, reikia nacionalinio susitarimo dėl aiškaus tikslo.

Kodėl vaiko galimybė rinktis mokyklą vis dar priklauso nuo tėvų pajamų?

Nevalstybinių ne pelno siekiančių mokyklų vadovai pasakoja, kad valstybės finansavimas padengia tik dalį ugdymo išlaidų, todėl likusią dalį tenka mokėti šeimoms. Dėl to alternatyvių ugdymo modelių prieinamumas vis dar priklauso nuo tėvų pajamų.

Patikrinus religines bendruomenes, 43 asmenys neturėjo teisėto darbo su vaikais kodų

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba patikrino 1447 su vaikais dirbančius katalikų religinių bendruomenių darbuotojus ir savanorius. 43 iš jų neturėjo galiojančio teisėto darbo su vaikais kodo, o dar 151 kodą išsiėmė pavėluotai.

Gimnazijoje – mokinio smurto protrūkis: mokytojai prireikė medikų, dirba pareigūnai

Mažeikių Gabijos gimnazijoje nepilnametis mokinys pamokos metu sudavė mokytojai – į mokyklą kviesti medikai ir policija. Su mokiniais iš karto kalbėjosi pagalbos specialistai, o vaiko teisių tarnyba žada susisiekti su šeima ir įvertinti pagalbos poreikį.

NŠA skelbia apie galimą asmens duomenų pažeidimą egzaminų svetainėje

Nacionalinė švietimo agentūra informavo apie galimą asmens duomenų pažeidimą svetainėje, skirtoje registracijai į lietuvių kalbos mokėjimo lygio egzaminus. Dėl programinio kodo klaidos kai kurių vartotojų duomenys galėjo būti matomi kitiems prisijungusiems vartotojams.

CERN Tarybos prezidentas prof. C. Fountas: Lietuva padarė didelę technologinę pažangą ir yra laukiama CERN šeimoje

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės R. Popovienės kvietimu Lietuvoje lankėsi CERN Tarybos prezidentas prof. Costas Fountas. Aptartas Lietuvos siekis tapti visateise CERN nare ir tai, kaip nuo mokyklos suolo nutiesti kelią iki CERN.

Beveik 25 metus mokyklai vadovaujantis direktorius: pas mus programuoja jau pirmokai

Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijai nuo 2001 m. vadovaujantis Zenonas Pošiūnas pasakoja, kaip keitėsi jo požiūris į lyderystę ir kodėl mokykloje programuoti mokomasi jau nuo pirmos klasės. Pasak jo, tikrasis pokytis vyksta ne dokumentuose, o klasėje.

Šiaulių universitetinės gimnazijos direktorė: mokinys turi tapti savo mokymosi ir pažangos kūrėju

Šiaulių universitetinės gimnazijos direktorė Inga Žemaitienė pasakoja, kaip mokykloje mokiniai patys kelia tikslus, stebi savo pažangą ir apie ją kalbasi su tėvais. Gimnazija remiasi nuolatinio tobulinimo modeliu ir duomenimis, o rezultatai jau matomi egzaminuose.

Apie mus

„Norėdami suteikti geras darbo sąlygas mokytojams, kad jie galėtų mėgautis mokytojo darbu be biurokratijos, kartu su Rinaldu sukūrėme gerasmokytojas.lt.“

Kristina ir Rinaldas

Daugiau apie mus